- kuburkštyti
- kubur̃kštyti, -ija (-o), -ijo (-ė) tr., kubùrkštyti 1. krapštyti, maišyti, judinti (su pagaikščiu, lazda): Kubur̃kštyk (rusink) ugnį, kad neužgestų J. Kuburkštijo, kuburkštijo, kol visai ugnis užgeso Slv. Kubur̃kštija ugnį, šakaliuką pasiėmęs Grž. 2. kliudyti, erzinti, kibinti: Nekuburkštyk vaikų Br. Kam tas senas mergas bekubur̃kštai? Grž. 3. barti: Ana vyrą kubur̃kštija, kad netrauktų taboko J. 4. refl. pyktis, kivirčytis: Labai nesugyven, kubur̃kštijas tankiai Škn. Nu, jau dėl niekų ir kuburkštijas Rk. 5. refl. gintis, nepasiduoti: Kubur̃kštykis (ginkis), kad nepagriebtum kas po tavim J. \ kuburkštyti; apsikuburkštyti; iškuburkštyti; pakuburkštyti; sukuburkštyti
Dictionary of the Lithuanian Language.